17 Tarp prieangio ir aukuroteverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,nepadaryk savo paveldo pajuoka,priežodžiu tautoms.Kodėl tautos turėtų sakyti:‘Kurgi jų Dievas?’“
18 VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštuir pasigailėjo savo tautos.
19 Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė:„Tikėkite manimi, atsiųsiu jumsgrūdų, naujo vyno, aliejaus,ir būsite sotūs.Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.
20 Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų,išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą,jos priekinius spiečius – į Rytų jūrą,o užpakalinius spiečius – į Vakarų jūrą.Nuo jos kils dvokas,sklis puvėsių kvapas,nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!
21 Nebijok, žeme!Linksminkis ir džiaukis,nes VIEŠPATS padarė didelių dalykų!
22 Nebijokite, laukiniai gyvuliai,nes žaliuoja tyrlaukių ganyklos,medžiai neša vaisių,figmedis ir vynmedis duoda derlių.
23 Linksminkitės ir džiaukitės, Siono vaikai, VIEŠPAČIU, savo Dievu,nes jis davė jums ankstyvuosius lietuskaip reikalauja teisumas,išliejo žemyn jums gausų lietų –ankstyvuosius ir vėlyvuosius lietus kaip seniau.