10 sakė Abraomui: „Išvaryk šią vergę su sūnumi, nes tos vergės sūnus nesidalys paveldu su mano sūnumi Izaoku!“
11 Šis reikalas Abraomą labai kankino, nes tai lietė jo paties sūnų.
12 Bet Dievas tarė Abraomui: „Nesikankink dėl berniuko ar dėl vergės. Ką tau sako Sara, daryk, kaip ji sako, nes per Izaoką bus tęsiami tavo palikuonys.
13 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes ir jis yra tavo palikuonis“.
14 Abraomas pakilo anksti rytą, paėmė šiek tiek duonos bei vandenmaišį ir padavė Hagarai. Užkėlęs juos jai ant pečių, išsiuntė ją drauge su vaiku. Išėjusi ji klajojo Beer Šebos dykumoje.
15 Išsibaigus vandenmaišyje vandeniui, ji padėjo vaiką po krūmu,
16 paėjėjo į šalį ir atsisėdo priešais maždaug per lanko šūvį, sakydama: „Negaliu žiūrėti, kaip vaikas miršta“. Sėdėdama priešais, ji pravirko graudžiomis ašaromis.