38 Ezavas maldavo tėvą: „Nejau tik vieną palaiminimą teturi, tėve? Palaimink mane, taip pat ir mane, tėve!“ Ezavas ėmė garsiai verkti.
39 Tuomet jo tėvas Izaokas atsakė jam: „Štai tavo buveinė bus toli nuo žemės derliausir toli nuo rasos iš aukšto dangaus.
40 Iš kalavijo gyvensiir savo broliui tarnausi.Bet kai sukilsi,nusimesi jo jungą nuo sprando“.
41 Tad Ezavas nekentė Jokūbo už palaiminimą, kuriuo tėvas buvo jį palaiminęs. Ezavas galvojo: „Artinasi tėvo gedulo dienos, tuomet aš užmušiu savo brolį Jokūbą“.
42 Bet vyresniojo sūnaus Ezavo žodžiai buvo persakyti Rebekai. Ji pasišaukė jaunesnįjį sūnų ir pasakė jam: „Žiūrėk, tavo brolis Ezavas niršta, norėdamas tave nužudyti.
43 Todėl dabar, mano sūnau, paklausyk manęs. Bėk tuojau pat pas mano brolį Labaną į Haraną.
44 Pasilik pas jį kurį laiką, kol atauš tavo brolio įtūžis,