10 Jis pasijuto išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam buvo tiekiamas valgis, jį ištiko dvasios pagava.
11 Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio kažkoks rykas, it didelė marška, laikomas už keturių kampų, leidosi žemėn.
12 Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių.
13 Ir jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“
14 Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs sutepto ar netyro maisto“.
15 O balsas vėl tarė: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“
16 Taip atsitiko tris kartus, ir rykas tučtuojau vėl pakilo į dangų.