2 Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą:„Tavo dėka mes turime tikrą taiką ir daug pagerinimų tautai, įvestų tavo rūpesčiu.
3 Mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu.
4 Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu.
5 Mes nustatėme, kad šis žmogus tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių atskalos vadovas.
6 Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl mes jį suėmėme.
8 Iš jo galėsi pats išsiteirauti ir viską sužinoti apie mūsų kaltinimus“.
9 Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, jog taip esą iš tikrųjų.