1 Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas;
2 jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.
3 Taip buvo ir mums: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.
4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui,
5 kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
6 Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“