6 Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,kuriuos man davei iš pasaulio.Jie buvo tavo,o tu juos atidavei man,ir jie laikėsi tavojo žodžio.
7 Dabar jie suprato,jog visa, ką man esi davęs,iš tavęs kyla.
8 Tavo man patikėtus žodžiusaš perdaviau jiems,o jie priėmė juos ir tikrai pažino,kad esu iš tavęs išėjęs;įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
9 Aš meldžiu už juos.Ne už pasaulį meldžiu,bet už tavo man pavestuosius.Jie juk yra tavieji!
10 Ir visa, kas mano, yra tavo,o kas tavo – tai mano,ir aš pašlovintas juose.
11 Aš jau nebe pasaulyje...Jie dar pasaulyje,o aš grįžtu pas tave.Šventasis Tėve,išlaikyk juos savo vardu,kurį esi man davęs,kad jie būtų viena kaip ir mes.
12 Kol buvau su jais,aš išlaikiau juos tavo vardu,kurį esi man davęs,išsaugojau juos,ir nė vienas jų nepražuvo,išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas.