5 bet Onai duodavo dvigubą dalį, nes Oną mylėjo, nors VIEŠPATS ir buvo padaręs ją bevaisę.
6 Be to, jos varžovė, norėdama įskaudinti, tyčiodavosi, kad VIEŠPATS buvo padaręs ją bevaisę.
7 Taip būdavo kasmet: kai tik ji nueidavo į VIEŠPATIES Namus, ši taip iš jos tyčiodavosi, kad ji verkdavo ir nevalgydavo.
8 Jos vyras Elkana klausdavo: „Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Kodėl tu tokia liūdna? Argi aš nesu tau vertesnis už dešimt sūnų?“
9 Jiems pavalgius ir atsigėrus Šilojyje, Ona pakilo. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo krėsle prie įėjimo į VIEŠPATIES šventyklą.
10 Pilna kartėlio ji, graudžiai verkdama, meldėsi VIEŠPAČIUI.
11 Darydama įžadą, ji sakė:„O, Galybių VIEŠPATIE,jei tu pažvelgsi į savo tarnaitės kančią,jei atsiminsi mane, neužmirši savo tarnaitės,jei suteiksi savo tarnaitei palikuonį,atiduosiu jį tau kaip nazyrąvisoms jo gyvenimo dienoms;nei vyno, nei svaigių gėrimų jis negers,ir skustuvas jo galvos nepalies“.