8 Jos vyras Elkana klausdavo: „Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Kodėl tu tokia liūdna? Argi aš nesu tau vertesnis už dešimt sūnų?“
9 Jiems pavalgius ir atsigėrus Šilojyje, Ona pakilo. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo krėsle prie įėjimo į VIEŠPATIES šventyklą.
10 Pilna kartėlio ji, graudžiai verkdama, meldėsi VIEŠPAČIUI.
11 Darydama įžadą, ji sakė:„O, Galybių VIEŠPATIE,jei tu pažvelgsi į savo tarnaitės kančią,jei atsiminsi mane, neužmirši savo tarnaitės,jei suteiksi savo tarnaitei palikuonį,atiduosiu jį tau kaip nazyrąvisoms jo gyvenimo dienoms;nei vyno, nei svaigių gėrimų jis negers,ir skustuvas jo galvos nepalies“.
12 Jai ilgai meldžiantis VIEŠPAČIUI, Elis stebėjo jos lūpas.
13 Ona meldėsi širdimi. Judėjo tik lūpos, bet balso nebuvo girdėti. Elis pamanė, kad ji girta.
14 Jis tarė jai: „Kiek ilgai girta svirduliuosi? Išsipagiriok nuo vyno!“