20 Saulius atsakė Samueliui: „Vis dėlto aš paklausiau VIEŠPATIES balso! Atlikau žygį, į kurį VIEŠPATS mane siuntė, parvedžiau Amaleko karalių Agagą ir skyriau amalekiečius sunaikinti.
21 Bet iš grobio kariai paėmė avių ir jaučių, geriausia iš to, kas turėjo būti skirta sunaikinti – paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“.
22 Į tai Samuelis atsakė:„Argi tiek pat džiugina VIEŠPATĮdeginamosios aukos ir kruvinos aukos,kiek klusnumas VIEŠPATIES balsui?Tikrai klusnumas geriau už kruviną auką,ir atsidavimas – už avinų taukus.
23 Juk neklusnumas – ne mažesnė nuodėmė už būrimą,o pasikliovimas savimi – tarsi stabmeldystės blogis.Už tai, kad atmetei VIEŠPATIES žodį,jis atmetė tave nuo karaliavimo“.
24 „Nusidėjau, – tarė Saulius Samueliui, – nes, bijodamas karių ir klausydamas jų balso, nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams.
25 Todėl dabar prašau atleisti mano nuodėmę ir grįžti su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ“.
26 Samuelis atsakė Sauliui: „Negrįšiu su tavimi, nes tu atmetei VIEŠPATIES žodį, o VIEŠPATS atmetė tave nuo karaliavimo Izraelyje“.