2 Kai jie baigė ryti visą krašto žolę, aš tariau:„Viešpatie DIEVE, atleisk, maldauju tave!Kaip gali Jokūbas tai pakelti?Jis toks mažas!“
3 VIEŠPAČIUI jo pagailo.„To nebus“, – tarė VIEŠPATS.
4 Viešpats DIEVAS parodė man šitokį dalyką. Žiūriu, Viešpats DIEVAS baudžia ugnimi. Ji prarijo didžiąją gelmę ir pradėjo ryti laukus.
5 Aš tariau:„Viešpatie DIEVE, nustok, maldauju tave!Kaip gali Jokūbas tai pakelti?Jis toks mažas!“
6 VIEŠPAČIUI jo pagailo.„Ir to nebus“, – tarė Viešpats DIEVAS.
7 Jis man parodė šitokį dalyką. Žiūriu, Viešpats stovi prie sienos, statytos su svambalu. Laikydamas rankoje svambalą,
8 VIEŠPATS mane paklausė: „Ką matai, Amosai?“ Aš atsakiau: „Svambalą“. Tuomet VIEŠPATS tarė:„Žiūrėk, dedu svambaląprie Izraelio, savo tautos;nebeatleisiu jam niekada daugiau.