1 Pamačiau VIEŠPATĮ, stovintį prie aukuro. Jis tarė:„Daužyk stulpų antgalius tol,kol pradės drebėti slenksčiai,ir sutrupink juos į visų žmonių galvas!Išlikusius nužudysiu kalaviju;nė vienas jų neištrūks,nė vienas jų neišliks.
2 Nors jie nužengtų į Šeolą,mano ranka juos iš ten paims;nors jie užkoptų į dangų,iš ten juos nulaipinsiu.
3 Nors jie slėptųsi ant Karmelio viršūnės,surasiu juos ten ir paimsiu.Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne,paliepsiu slibinui, kad jiems įgeltų.
4 Nors jie eitų į tremtį savo priešų priekyje,paliepsiu kalavijui,kad juos išžudytų.Akis įsmeigsiu į juos nelaimei,o ne palaimai.
5 Viešpats, Galybių DIEVAS,paliečia žemę, ir ji tirpsta,o visi jos gyventojai gedi.Ji visa pakils kaip Nilasir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.