7 Argi man jūs nesate kaip kušitai,Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis. –Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto žemės,o filistinus iš Kaftoroir aramėjus iš Kyro?
8 Tikrai Viešpaties DIEVO akysįsmeigtos į nuodėmingą karalystę.Išnaikinsiu ją žemės paviršiuje!Bet Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu, –tai VIEŠPATIES žodis. –
9 Štai paliepsiuir išsijosiu Izraelio namus tarp tautų,kaip sijojama rėčiu,neleidžiant jokiam žvirgždui nukristi žemėn.
10 Nuo kalavijo žusvisi mano tautos nusidėjėliai,sakantys: ‘Nelaimė niekadamūsų nepasivys ir nepasitiks’.
11 Tą dieną atstatysiu sugriautą Dovydo Padangtę,užtaisysiu jos plyšius,prikelsiu jos griuvėsius,atstatysiu, kokia ji buvo kadaise,
12 kad jie paveldėtų Edomo likutįir visas tautas,pavadintas mano vardu, –tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro. –
13 Tikrai ateina dienos, –tai VIEŠPATIES žodis, –kai artojas pasivys pjovėją,o vynuogių traiškytojas – sėjėją,kai kalnai trykš saldžiu vynu,ir jis sruvens visomis kalvomis.