4 Žėrėjimas kaip saulės;du spinduliai švyti iš jo rankos,iš ten, kur slypi jo galybė.
5 Maras žygiavo pirma jo,o mirtis sekė įkandin.
6 Sustodamas jis supurtė žemę,pažvelgdamas sudrebino tautas.Amžinieji kalnai skeldėjo,palei jo senuosius keliusįdubo pirmykštės kalvos.
7 Mačiau nelaimės užpultas Kušano palapines,virpančias Midjano krašto palapinių dangas.
8 Argi tu įširdai ant upių, VIEŠPATIE?Nejau tu įniršai ant upiųir įtūžai ant jūros,kai valdei savo žirgus,pergalingus karo vežimus?
9 Švytravai iš dėklo ištrauktu lanku,ir tavo žodžio prisotintos buvo strėlės. Sela.Tu upėmis vagojai žemę.
10 Kalnai matydami tave drebėjo;pratrūko liūtis,suriaumojo jūrų bedugnė.Saulė iškėlė aukštai savo rankas,