4 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,pranašu tautoms tave paskyriau“.
6 „Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau. –Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
7 Bet VIEŠPATS man atsakė:„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’Kur tik tave siųsiu, ten eisi,ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
8 Nebijok nieko, nes aš su tavimiir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
9 Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką irpalytėjo mano lūpas, tardamas:„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10 Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tavetautų ir karalysčių prievaizdu,kad išrautum ir nugriautum,sunaikintum ir nuverstum,atstatytum ir atsodintum“.