7 Bet VIEŠPATS man atsakė:„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’Kur tik tave siųsiu, ten eisi,ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
8 Nebijok nieko, nes aš su tavimiir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
9 Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką irpalytėjo mano lūpas, tardamas:„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10 Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tavetautų ir karalysčių prievaizdu,kad išrautum ir nugriautum,sunaikintum ir nuverstum,atstatytum ir atsodintum“.
11 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau.
12 Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį“.
13 Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ – „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, – atsakiau.