13 Kai sugriaudžia jo balsas,šniokščia vandenys dangaus skliaute.Jis atpučia debesis nuo žemės pakraščių,padaro tviskančius žaibus lietui,išleidžia viesulus iš aptvarų.
14 Kiekvienas žmogus – kvailas, nesupratingas;sau pačiam gėdą daro auksakalys savo stabais,nes nuliejo apgaulę, be gyvybės alsavimo.
15 Jie niekam tikę, vien juoko verti.Atėjus jų bausmės metui, išnyks kaip nebuvę.
16 Nepanaši į juos Jokūbo dalis;jis – visa ko kūrėjas,Izraelis – jo paveldo gentis,o jo vardas – Galybių VIEŠPATS.
17 Susidėk ryšulį ir palik kraštą,apgultasis mieste!
18 Juk taip kalba VIEŠPATS:„Štai šį kartą gyventojus tikrai išblokšiu iš krašto,taip prislėgsiu, kad jie pajus!“
19 Vargas man! Aš žuvęs!Mano žaizda nepagydoma.O aš tariau: „Tai tik liga;aš galiu ją ištverti“.