10 Jie grįžo prie nusikaltimų savo protėvių, kurie atsisakė klausyti mano žodžių. Be to, jie nuėjo pas svetimus dievus jų garbinti, o Sandorą, kurią buvau sudaręs su jų tėvais, Izraelio namai ir Judo namai sulaužė“.
11 Todėl taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi, siųsiu jiems nelaimę, kurios jie nepajėgs išvengti. Nors jie manęs šauksis, aš jų negirdėsiu.
12 Kai Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai šauksis dievų, kuriems jie degina aukas, kad gelbėtų, tie dievai nelaimėje jiems nieko nepadės.
13 Kiek tavo miestų, tiek tavo dievų, Judai!Kiek Jeruzalėje gatvių,tiek aukurų pasistatėte Gėdai,aukurų aukoms Baalui deginti.
14 O tu nesimelsk už šią tautą! Neužtark jų nei prašymu, nei malda! Aš negirdėsiu, kai jie šauksis manęs savo nelaimės metu“.
15 Kokią teisę turi mano mylimoji būti mano Namuose,kai ji daro bjaurius darbus?Ar gali įžadai ir aukų mėsa atitolintinuo tavęs nelaimę?Argi per juos pabėgsi nuo pavojaus?
16 „Žaliuojantis alyvmedis, malonus akims“ –taip VIEŠPATS praminė tave.Bet dabar jis tarsi didžiu perkūno trenksmupadega jo lapus, ir liepsnoja jo šakos.