17 Galybių VIEŠPATS, kuris tave pasodino, nutarė siųsti tau nelaimę už nedorus Izraelio ir Judo namų darbus. Degindami aukas Baalui, jie įpykdė mane.
18 VIEŠPATS man tai apreiškė, aš buvau įspėtas.Tik tada tu leidai man permatyti jų užmačias!
19 Mat aš buvau lyg patiklus avinėlis, vedamas pjauti,ir net nenujaučiau,kad jie slapta prieš mane mezga sąmokslus:„Sunaikinkime medį su jo vaisiais,išraukime jį iš gyvųjų žemės,kad jo nė vardas nebebūtų minimas“.
20 Bet tu, Galybių VIEŠPATIE, sprendi teisingai,ištiri jausmus ir širdį!Leisk man pamatyti, kaip jiems keršysi,nes tau patikėjau savo reikalą!
21 Todėl taip kalba VIEŠPATS Anatoto žmonėms, besistengiantiems mane užmušti ir sakantiems: „Nepranašauk VIEŠPATIES vardu, jeigu nenori mirti nuo mūsų rankos“.
22 Taigi taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Tikėk manimi, nubausiu juos! Jų jauni vyrai kris nuo kalavijo, jų sūnūs ir dukterys mirs iš bado.
23 Neliks jiems jokio likučio, nes sukelsiu nelaimę prieš Anatoto žmones – jų pražūties metą“.