3 Jos didžiūnai siunčia tarnus vandens;tie nueina prie talpyklų, bet vandens nerandair sugrįžta tuščiais ąsočiais.Nusigandę ir sumišę, jie užsidengia galvas.
4 Sustojo darbas laukuose,nes krašte nebuvo lietaus.Artojai nusigandę, jie užsidengia galvas.
5 Net briedė laukuose pameta atsivestą jauniklį,nes nėra žolės.
6 O laukiniai asilai stovi ant plikų kalvų,dvėsuodami kaip šakalai;jų akys apsiblaususios, nes trūksta pašaro“.
7 Nors mūsų kaltės ir liudija prieš mus,gelbėk, VIEŠPATIE, dėl savo vardo!Nors mūsų atsimetimai nesuskaičiuojami,nors mes nusidėjome tau,
8 tu – Izraelio viltis, VIEŠPATIE,jo gelbėtojas nelaimėje!Kodėl esi lyg svetimas šiame krašte,lyg pakeleivis, užėjęs tik pernakvoti?
9 Kodėl esi lyg staigmenos pritrenktas žmogus,lyg galiūnas, negalintis išgelbėti?Juk tu esi tarp mūsų, VIEŠPATIE,tavo vardu mes vadinami;neapleisk mūsų!