5 Net briedė laukuose pameta atsivestą jauniklį,nes nėra žolės.
6 O laukiniai asilai stovi ant plikų kalvų,dvėsuodami kaip šakalai;jų akys apsiblaususios, nes trūksta pašaro“.
7 Nors mūsų kaltės ir liudija prieš mus,gelbėk, VIEŠPATIE, dėl savo vardo!Nors mūsų atsimetimai nesuskaičiuojami,nors mes nusidėjome tau,
8 tu – Izraelio viltis, VIEŠPATIE,jo gelbėtojas nelaimėje!Kodėl esi lyg svetimas šiame krašte,lyg pakeleivis, užėjęs tik pernakvoti?
9 Kodėl esi lyg staigmenos pritrenktas žmogus,lyg galiūnas, negalintis išgelbėti?Juk tu esi tarp mūsų, VIEŠPATIE,tavo vardu mes vadinami;neapleisk mūsų!
10 Taip kalba VIEŠPATS šiai tautai:„Iš tikrųjų jie taip mėgsta klaidžioti,kad net savo kojų netausoja.Todėl jie nemieli VIEŠPAČIUI.Dabar jis atmins jų kaltę ir nubaus už jų nuodėmes“.
11 VIEŠPATS tarė man: „Nesimelsk už šią tautą ir gerovės jai neprašyk!