9 Kodėl esi lyg staigmenos pritrenktas žmogus,lyg galiūnas, negalintis išgelbėti?Juk tu esi tarp mūsų, VIEŠPATIE,tavo vardu mes vadinami;neapleisk mūsų!
10 Taip kalba VIEŠPATS šiai tautai:„Iš tikrųjų jie taip mėgsta klaidžioti,kad net savo kojų netausoja.Todėl jie nemieli VIEŠPAČIUI.Dabar jis atmins jų kaltę ir nubaus už jų nuodėmes“.
11 VIEŠPATS tarė man: „Nesimelsk už šią tautą ir gerovės jai neprašyk!
12 Kai jie pasninkaus, aš negirdėsiu jų maldavimo, kai aukos deginamąsias aukas ir maisto atnašas, aš jų nepriimsiu. Kalaviju, badu ir maro rykšte padarysiu jiems galą“.
13 Atsakiau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Pranašai jiems žada: ‘Jūs nematysite kalavijo, badas jūsų neužpuls, nes amžiną taiką duosiu jums šioje vietoje’“. –
14 „Ką pranašai skelbia mano vardu, tai melas! – atsakė man VIEŠPATS. – Jų aš nesiunčiau, įgaliojimo jiems nedaviau, nieko jiems nekalbėjau. Prasimanytus regėjimus, tuščius būrimus, savo pačių vaizduotės apgaulę jie skelbia jums!“
15 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Pranašai, pranašaujantys mano vardu, nors aš jų nesiunčiau, nesiliaujantys skelbti: ‘Kalavijas ir badas neištiks šio krašto!’ – patys galą gaus nuo kalavijo ir bado.