2 Sakyk: ‘Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausykis VIEŠPATIES žodžio tu pats, tavo dvariškiai ir valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus!
3 Taip kalba VIEŠPATS: ‹Darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje.
4 Jei tikrai jūs vykdysite šį įsakymą, tai pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir valdiniai.
5 Bet jei šių žodžių neklausysite, – prisiekiu pats savimi! – tai VIEŠPATIES žodis, – šie rūmai pavirs griuvėsių krūva›’“.
6 Taip kalba VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus:„Nors tu esi man kaip Gileadas,kaip Libano kalnų viršūnė,paversiu tave dykuma,negyvenamu miestu.
7 Prieš tave pasiųsiu naikintojus,ginkluotus savo įnagiais;jie iškirs tavo geriausius kedrusir sumes juos į liepsnas.
8 Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: ‘Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?’ –