4 Štai žodžiai, kuriuos VIEŠPATS pasakė apie Izraelį ir Judą.
5 Taip kalba VIEŠPATS:„Siaubo šauksmą girdėjome,baimė viešpatauja, ramybės nėra.
6 Prašom klausytis ir pagalvoti:argi gali vyras gimdyti?Tad kodėl gi matau visus vyrustarsi gimdyves su rankomis ant šlaunų?Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę?
7 Nelaimė! Toji diena tokia didinga,kad jokia kita jai neprilygs!Ji – nelaimės metas Jokūbui,tačiau nuo jos bus jis išgelbėtas.
8 Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius. Svetimieji daugiau jų nebepavergs.
9 O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu.
10 Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, –tai VIEŠPATIES žodis, – nenuogąstauk, Izraeli!Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietosir tavo palikuonis iš tremties krašto.Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,