1 „Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, –aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,ir jos bus mano tauta“.
2 Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,rado malonę dykumoje“.Kai Izraelis ieškojo ramybės,
3 iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:„Amžina meile aš pamilau tave,todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.
4 Vėl tave atstatysiu;mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.
5 Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.
6 Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:‘Kelkitės! Eikime į Sioną,pas VIEŠPATĮ, savo Dievą’“.
7 Taip kalba VIEŠPATS:„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,valiuokite pirmajai tarp tautų!Skelbkite, garbindami ir sakydami:‘Savo tautą, Izraelio likutį,išgelbėjo VIEŠPATS!’