17 Kaip laukų sargai jie apsupo ją iš visų pusių,nes ji maištavo prieš mane“, – tai VIEŠPATIES žodis.
18 Tavo elgesys, tavo darbai tai padarė, –tavo nedorumas kaltas, kartėlisgula tau ant širdies!
19 „Mano širdie! Mano širdie! Raitausi iš skausmo!Netelpa krūtinėje mano širdis!Man plyšta širdis, negaliu tylėti,nes girdžiu rago garsus, mūšio šauksmus.
20 ‘Nelaimė vejasi nelaimę’, – pranešama.Visas kraštas niokojamas,kaip mat sunaikintos mano palapinės,akimirksniu – mano pastogės.
21 Kiek ilgai turėsiu regėti tą karo vėliavą,klausytis tų rago garsų?
22 Deja, mano tauta paika!Manęs jie nepažįsta!Jie – neprotingi vaikai,be jokios nuovokos.Jie gudrūs vien pikta daryti,o gera daryti nemoka“.
23 Pažiūrėjau į žemę, ir štaiji nualinta ir dyka!Žvelgiau į dangų, ir nebuvo jame šviesos!