21 Kiek ilgai turėsiu regėti tą karo vėliavą,klausytis tų rago garsų?
22 Deja, mano tauta paika!Manęs jie nepažįsta!Jie – neprotingi vaikai,be jokios nuovokos.Jie gudrūs vien pikta daryti,o gera daryti nemoka“.
23 Pažiūrėjau į žemę, ir štaiji nualinta ir dyka!Žvelgiau į dangų, ir nebuvo jame šviesos!
24 Pažiūrėjau į kalnus, ir štaijie drebėjo,o visos kalvos svyravo priekin ir atgal!
25 Žvalgiausi, ir štainebuvo žmonių;net padangių paukščiai buvo išskridę!
26 Pažiūrėjau, ir štaiderlinga žemė buvo tapusi dykuma;visi jos miestai – griuvėsiai prieš VIEŠPATĮ,sunaikinti jo aitraus pykčio.
27 Taip kalba VIEŠPATS:„Tyrlaukiais pavirs visas kraštas,tačiau jo visai nesunaikinsiu.