10 Tebūna prakeiktas, kas nerangiai vykdo VIEŠPATIES darbą! Tebūna prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją nuo kraujo!
11 Nuo jaunystės Moabas buvo saugus,įsikūręs savo užuovėjoje.Niekada nebuvo perpiltas iš indo į indą,niekada nėjo į tremtį.Todėl išlaikė savo skonį,ir jo kvapas nepakito.
12 „Todėl, tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai atsiųsiu pas jį pilstytojus, kad jį perpiltų, ištuštintų jo indus ir sudaužytų jo ąsočius.
13 Tuomet Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.
14 Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galiūnai,narsuoliai mūšyje’?
15 Moabas nuniokotas, jo miestai paimti,jo rinktiniai jauni vyrai krito žudynėse, –tai žodis Karaliaus, kurio vardas – Galybių VIEŠPATS! –
16 Moabo nelaimė jau čia pat,jo pražūtis atskuba risčia.