14 Todėl taip kalba VIEŠPATS, Galybių Dievas:„Kadangi jie tai pareiškė,štai paversiu savo žodžius tavo lūpose ugnimi.Ši tauta – malkų krūva,kurią suris ugnis!
15 Žiūrėkit! Aš pakeliu prieš jus tautą iš toli,Izraelio namai! – tai VIEŠPATIES žodis. –Tvirtą tautą,ilgaamžę tautą,tautą, kurios kalbos nemokiir nesupranti, ką jie sako.
16 Jų strėlinės – kaip atviros kapų duobės,visi jie – šaunūs kovotojai.
17 Jie suris tavo pjūtį ir maistą,tavo sūnus ir dukteris,tavo avis ir galvijus,tavo vynmedžius ir figmedžius.Kalaviju jie sutriuškins ir įtvirtintus miestus,kuriais tu pasitiki.
18 Tačiau net tomis dienomis, – tai VIEŠPATIES žodis, – visiškai jūsų nesunaikinsiu.
19 Kai jie klaus: ‘Kodėl gi VIEŠPATS, mūsų Dievas, taip pasielgė su mumis?’ – atsakysi: ‘Kaip jūs mane palikote ir svetimiems dievams tarnavote savo krašte, taip dabar tarnaukite svetimiems dievams ne savo krašte’.
20 Jokūbo namams tai pasakyk ir Judo karalystei paskelbk: