23 Maištingą ir neklusnią širdį turi ši tauta;ji nusigręžė nuo kelio ir nuėjo sau.
24 Nepagalvojo širdimi:‹Garbinkime VIEŠPATĮ, savo Dievą,kuris duoda mums lietus –ankstyvuosius ir vėlyvuosius atėjus metui,kuris palaiko mūsų labui pjūties savaičių seką›.
25 Jūsų kaltės suardė šią seką,jūsų nuodėmės nukreipė jus nuo kelio į palaimą.
26 Mano tautoje yra nedorėlių,metančių tinklus.Jie spendžia spąstus lyg medžiotojai,bet gaudo žmones.
27 Kaip medžiotojo krepšys prikimštas paukščių,taip jų namai pilni klastų.Šitaip jie turtėja ir darosi galingi,
28 tampa apkūnūs ir nutunka.Jų nedori darbai – nuodėmė ant nuodėmės;teisingumo jie nė paisyti nepaiso,našlaičių bylų negina, vargšų skundų negirdi.
29 Kaip už tai jų nebausti?– tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?