7 „Kodėl turėčiau visa tai tau atleisti?Tavo vaikai mane palikoir prisiekinėjo stabais, nors jie ne Dievas.Pasotinau juos, bet jie svetimavo,į kekšės namus grūdosi.
8 Eržilai jie, nusipenėję ir gašlūs;kiekvienas žvengia dėl savo artimo žmonos.
9 Kaip už tai jų nebausti? –tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
10 Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėseir nuniokiokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai!Nugenėkite nukarusias šakas,nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI.
11 „Ak, su manimi abeji elgėsi labai neištikimai –ir Izraelio, ir Judo namai“, – tai VIEŠPATIES žodis.
12 Jie VIEŠPATIES išsigynė, sakydami:„Jo nė būti nėra!Neištiks mūsų jokia nelaimė,nematysime nei kalavijo, nei bado.
13 Pranašai tik vėjų vaikosi;jų kalba – ne žodis iš Dievo.Teištinka jų grasinimai juos pačius!“