36 Kalavijas jo žiniuoniams; tesukvailėja!Kalavijas jo galiūnams; teapima juos siaubas!
37 Kalavijas jo žirgams ir vežimams,samdiniams jo gretose; tebūna jie kaip moterys!Kalavijas jo turtams; tebūna jie išgrobstyti!
38 Kalavijas jo vandenims; teišdžiūva!Tas kraštas pilnas stabų,dėl pamėklių jie sukvailėjo.
39 Tad gyvens ten laukiniai žvėrys su hienomis,ten kursis ir stručiai.Niekada jame nebegyvens žmonės,niekas nebesikurs jame per amžius.
40 Kaip Dievas sugriovė Sodomą ir Gomorą bei jų kaimynus, – tai VIEŠPATIES žodis, – taip ir ten nebegyvens nei žmogus, nei apsistos jame marusis.
41 Žiūrėk! Ateina tauta iš šiaurės,galinga tauta,ir daug karalių pašaukiama iš žemės pakraščių.
42 Ginkluoti lankais ir ietimis,jie žiaurūs ir kietaširdžiai.Jų ūžesys kaip jūros šniokštimas;jie joja ant ristūnų,išsirikiavę mūšio gretomisprieš tave, dukterie Babilone!