37 Babilonas virs griuvėsių krūva,šakalų landyne,siaubo reginiu ir pajuoka,be gyvo žmogaus.
38 Kaip liūtai jie drauge riaumos,kaip liūtukai jie urgs.
39 Jiems nerimstant aš sutaisysiu gėrimąir girdysiu juos, kol pralinksmės.Tuomet jie užmigs amžinu mieguir niekada neatsibus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
40 Nuvesiu juos į skerdynių vietą kaip ėriukus,kaip avinus ir ožius.
41 Taip buvo užimtas Šešachas,į nelaisvę paimtas visos žemės gyrius!Kokiu pasibaisėjimu tautoms tapo Babilonas!
42 Jūra apsėmė Babiloną,šniokščiančios bangos jį užliejo.
43 Jo miestai tapo siaubo reginiu,sausros šalimi ir tyrais,kur niekas negyvena,joks žmogus nekelia kojos.