23 Ginkluoti lankais ir ietimis,žiaurūs ir negailestingi;jų ūžesys – tarsi jūros šniokštimas.Raiti ant žirgų, išsirikiavę mūšiui,prieš tave, dukterie Sione!“
24 „Išgirdome pranešimą apie juosir nuleidome rankas,pagavo mus baimėir kančios kaip gimdyves.
25 Neik iš namų į laukus,nesileisk į kelionę vieškeliu,nes priešo kalavijas – siaubas visur!
26 Ak, dukterie, mano tauta, vilkis ašutinę,voliokis pelenuose,gedėk kaip vienturčio sūnaus,liek gailias ašaras,nes staiga mus užklumpa žudikas.
27 Vertintoju savo tautoje paskyriau tave,valytoju,kad ištirtum ir vertintum jų elgesį.
28 Jie – varis ir geležis;visi jie – užkietėję maištininkai,šmeižtų nešiotojai – elgiasi nedorai.
29 Dumplės šniokščia,šviną suryja ugnis.Veltui valytojas valė;nedorieji nebuvo atskirti.