19 Štai vargšės dukters, mano tautos, šauksmasaidi skersai išilgai kraštą:„Nejau VIEŠPATIES nėra Sione?Argi nebėra ten jo karaliaus?Kodėl jie skaudina mane savo stabais,savo beverčiais svetimais dievais?
20 Pjūtis jau praėjo,vasara pasibaigė,bet mes tebesame neišgelbėti!“
21 Dukters, mano tautos, žaizdos sukrėtė mane;aš baisiai nusiminęs, siaubas apėmė mane.
22 Ar nėra balzamo Gileade,ar nėra ten gydytojo?Kodėl neužgyja dukters, mano tautos, žaizda?
23 O kad mano galva būtų vandenys,mano akys – ašarų šaltinis!Dieną naktį raudočiaudėl dukters, mano tautos, užmuštųjų.