5 Tad kodėl ši tauta – Jeruzalė – amžinai neklusni?Kodėl jie laikosi apgaulingų stabųir atsisako sugrįžti?
6 Klausiausi atidžiai ir neišgirdaunė vieno tiesos žodžio.Niekas neapgaili savo nedorumo,nesako: ‹Ką aš padariau!›Visi puola į priekį savo neklusniuoju keliutarsi ristūnai, besiveržiantys į mūšį.
7 Net gandras padangėse žino, kada keliauti,burkuolis, kregždė ir gervė nujaučia laiką,kada sugrįžti,bet mano tauta nežino VIEŠPATIES teisingumo!
8 Kaip galite sakyti: ‹Mes išmintingi!Mes turime VIEŠPATIES Įstatymą›?Juk iš tikrųjų melaginga žinovo plunksna jie pavertė jį melu!
9 Išminčiai sugėdinti,apstulbinti, įkliuvę į spąstus.Štai jie atmetė VIEŠPATIES žodį;iš kur gi jų išmintis?
10 Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems,o jų laukus – užkariautojams.Juk jie visi, nuo mažiausio ligi didžiausio,godžiai ieško sau naudos;nuo pranašo ligi kunigo, visi jie veidmainiai.
11 Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,kartodami: ‹Viskas gerai! Viskas gerai!› –nors nėra gerai.