8 Kaip galite sakyti: ‹Mes išmintingi!Mes turime VIEŠPATIES Įstatymą›?Juk iš tikrųjų melaginga žinovo plunksna jie pavertė jį melu!
9 Išminčiai sugėdinti,apstulbinti, įkliuvę į spąstus.Štai jie atmetė VIEŠPATIES žodį;iš kur gi jų išmintis?
10 Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems,o jų laukus – užkariautojams.Juk jie visi, nuo mažiausio ligi didžiausio,godžiai ieško sau naudos;nuo pranašo ligi kunigo, visi jie veidmainiai.
11 Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,kartodami: ‹Viskas gerai! Viskas gerai!› –nors nėra gerai.
12 Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio,tačiau nesidroviir nežino, ką reiškia parausti iš gėdos.Todėl jie kris tarp žūvančių,jie sukniubs, kai aš juos bausiu’“, – sako VIEŠPATS.
13 „Tikrai surengsiu jų pjūtį! – tai VIEŠPATIES žodis. –Nebus vynuogių ant vynmedžionei figų ant figmedžio,net lapai bus nuvytę!Visa, ką jiems buvau davęs, išnyko“.
14 Ko gi dar sėdime?Susirinkime! Eime į įtvirtintus miestus,kad ten žūtume,nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, lėmė mums žūti.Jis davė mums gerti nuodų,nes mes nusidėjome VIEŠPAČIUI.