1 O kad galėčiau rasti dykumoje pakelės pastogę!Tada palikčiau savo tautą,galėčiau atsitraukti nuo jų.Visi jie – svetimautojai,sukčių minia.
2 „Liežuvis – jų ginklas, įtemptas lankas;melas, o ne tiesa, viešpatauja krašte.Nuo vienos nuodėmės jie skuba prie kitos,bet manęs nepažįsta, – tai VIEŠPATIES žodis. –
3 Būkite budrūs kiekvienas su savo kaimynu,nepasitikėkite nė vienu broliu!Kiekvienas brolis gudrauja kaip Jokūbas,kiekvienas kaimynas skleidžia šmeižtus.
4 Visi apgaudinėja vienas kitąir nesako tiesos.Savo liežuviais jie įgudo meluoti,elgiasi nedorai, nebegali gailėtis.
5 Smurtas ant smurto, apgaulė ant apgaulės;manęs pripažinti jie nenori“, – tai VIEŠPATIES žodis.
6 „Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, –valysiu juos ir bandysiu;ką kita man daryti su dukters, mano tautos, nedorumu?