5 Smurtas ant smurto, apgaulė ant apgaulės;manęs pripažinti jie nenori“, – tai VIEŠPATIES žodis.
6 „Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, –valysiu juos ir bandysiu;ką kita man daryti su dukters, mano tautos, nedorumu?
7 Jų liežuvis – mirtina strėlė,apgaulios jų lūpos, apgauli ir kalba.Lūpomis jie kalba su artimu draugiškai,bet širdyje rengia jam pasalas!
8 Kaip už tai jų nebausti? – tai VIEŠPATIES žodis. –Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
9 Dėl kalnų aš imu verkti ir vaitoti,dėl ganyklų tyruose pradedu raudoti,nes jie nusiaubti;niekas į juos nebekelia kojos,nebegirdėti kaimenių bliovimo.Ir padangių paukščiai, ir žvėrys pabėgo ir dingo.
10 „Jeruzalę paversiu griuvėsių krūva,šakalų landyne,Judo miestus – baisiu tyrlaukiu,kur niekas negyvena“.
11 Kuris yra toks išmintingas, kad visa tai suprastų? Tegu paaiškina tas, kuriam paties VIEŠPATIES lūpos kalbėjo:„Kodėl nuniokotas kraštas,išdegintas kaip dykuma,per kurią niekas nebekeliauja?“