12 „Tačiau dabar, – tai VIEŠPATIES žodis, –grįžkite pas mane visa savo širdimi,pasninku, verksmu ir raudojimu;
13 persiplėškite širdis,o ne drabužius“.Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,nes jis maloningas ir gailestingas,kantrus ir kupinas gerumo,pasirengęs atleisti, o ne bausti.
14 Kas žino, ar jis vėl neatleisir nepaliks palaiminimo –javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15 Pūskite ragą Sione,skelbkite pasninką,sušaukite į iškilmę bendriją!
16 Sutelkite tautą,paaiškinkite susirinkimui.Sukvieskite senelius,surinkite mažutėlius,net žindomus kūdikius.Jaunikis tepalieka savo kambarį,o jaunoji – savo pavėsinę.
17 Tarp prieangio ir aukuroteverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,nepadaryk savo paveldo pajuoka,priežodžiu tautoms.Kodėl tautos turėtų sakyti:‘Kurgi jų Dievas?’“
18 VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštuir pasigailėjo savo tautos.