14 Kas žino, ar jis vėl neatleisir nepaliks palaiminimo –javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15 Pūskite ragą Sione,skelbkite pasninką,sušaukite į iškilmę bendriją!
16 Sutelkite tautą,paaiškinkite susirinkimui.Sukvieskite senelius,surinkite mažutėlius,net žindomus kūdikius.Jaunikis tepalieka savo kambarį,o jaunoji – savo pavėsinę.
17 Tarp prieangio ir aukuroteverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,nepadaryk savo paveldo pajuoka,priežodžiu tautoms.Kodėl tautos turėtų sakyti:‘Kurgi jų Dievas?’“
18 VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštuir pasigailėjo savo tautos.
19 Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė:„Tikėkite manimi, atsiųsiu jumsgrūdų, naujo vyno, aliejaus,ir būsite sotūs.Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.
20 Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų,išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą,jos priekinius spiečius – į Rytų jūrą,o užpakalinius spiečius – į Vakarų jūrą.Nuo jos kils dvokas,sklis puvėsių kvapas,nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!