13 „Štai atnaša, kurią Aaronas ir jo sūnūs turi atnašauti VIEŠPAČIUI savo patepimo dieną: dešimtadalis efos geriausių miltų kaip nuolatinė javų atnaša, pusė rytą ir pusė vakare.
14 Ji bus paruošta keptuvėje su aliejumi. Atneši ją gerai aliejuje išmirkytą – keptas javų atnašos riekes – ir atnašausi kaip malonų kvapą VIEŠPAČIUI.
15 Taip ją paruoš ir kunigas, pateptas iš Aarono sūnų būti jo įpėdiniu. Tai amžinas įstatas: atnaša priklauso VIEŠPAČIUI, ji visa turi būti paversta dūmais.
16 Kiekviena kunigo javų atnaša turi būti visa sudeginta; ji neturi būti valgoma“.
17 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
18 „Taip sakyk Aaronui ir jo sūnums. Štai aukos už nuodėmę apeigos. Auka už nuodėmę bus papjauta VIEŠPATIES akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama atnaša deginamajai aukai.
19 Tas kunigas, kuris atnašauja ją kaip atnašą už nuodėmę, turi ją valgyti. Ji bus valgoma šventoje vietoje, Susitikimo Palapinės kieme.