2 „Mylėjau jus, – sako VIEŠPATS. –Bet jūs klausiate: ‘Kaip mus mylėjai?’Argi Ezavas ne Jokūbo brolis? –tai VIEŠPATIES žodis. –Tačiau aš mylėjau Jokūbą,
3 o Ezavo nekenčiau.Paverčiau jo kalnus tyrais,atidaviau jo paveldą dykumos šakalams“.
4 Jei Edomas mano: „Nors mes ir sutriuškinti,bet atstatysime griuvėsius“, –tai taip kalba Galybių VIEŠPATS:„Jie gali statyti,bet aš nugriausiu.Jie bus žinomi kaip nedorybės šalis,kaip tauta, ant kurios amžinai pyksta VIEŠPATS.
5 Tai matysite savo akimis ir sakysite:‘Didis yra VIEŠPATSnet už Izraelio ribų!’
6 Sūnus gerbia savo tėvą,tarnas – savo šeimininką.Taigi jei aš tėvas,tai kur man priklausanti garbė?Ir jei aš šeimininkas,tai kur man priklausanti pagarba? –sako Galybių VIEŠPATS jums,kunigai, niekinantys mano vardą. –Klausiate: ‘Kaip mes paniekinome tavo vardą?’
7 Atnašaudami suterštą maistą ant mano aukuro!Klausiate: ‘Kaip mes jį suteršėme?’Manydami, kad VIEŠPATIES stalą galima niekinti!
8 Kai atnašaujate aukai aklus gyvulius,ar tai nėra bloga?Kai atnašaujate raišą ar nesveiką gyvulį,ar tai nėra bloga?Pamėgink nunešti tai savo valdytojui.Ar patiksi jam, ar bus jis tau maloningas? –sako Galybių VIEŠPATS. –