6 Sūnus gerbia savo tėvą,tarnas – savo šeimininką.Taigi jei aš tėvas,tai kur man priklausanti garbė?Ir jei aš šeimininkas,tai kur man priklausanti pagarba? –sako Galybių VIEŠPATS jums,kunigai, niekinantys mano vardą. –Klausiate: ‘Kaip mes paniekinome tavo vardą?’
7 Atnašaudami suterštą maistą ant mano aukuro!Klausiate: ‘Kaip mes jį suteršėme?’Manydami, kad VIEŠPATIES stalą galima niekinti!
8 Kai atnašaujate aukai aklus gyvulius,ar tai nėra bloga?Kai atnašaujate raišą ar nesveiką gyvulį,ar tai nėra bloga?Pamėgink nunešti tai savo valdytojui.Ar patiksi jam, ar bus jis tau maloningas? –sako Galybių VIEŠPATS. –
9 Dabar jūs pamėginkite maldauti Dievą malonės!Ar bus jis maloningas?Tai jūsų kaltė!Argi jis galėtų būti maloningas kam nors iš jūsų? –sako Galybių VIEŠPATS. –
10 O, kad kuris jūsųužrakintų duris,ir jūs nebekurtumėte ugnies veltui ant mano aukuro!Jūs neteikiate man malonumo, –sako Galybių VIEŠPATS, –atnašų iš jūsų rankų nepriimsiu.
11 Juk nuo saulės patekėjimo ligi nusileidimomano vardas didis tautose.Visur smilkalai ir švarios atnašosaukojamos mano vardui,nes mano vardas didis tautoms, –sako Galybių VIEŠPATS. –
12 Bet jūs suteršiate jį,sakydami: ‘Viešpaties stalas suterštas,todėl ir maistas ant jo gali būti niekam tikęs’.