1 Vargas rengiantiems nedorus darbusir puoselėjantiems pikta savo guoliuose!Rytui prašvitus, jie jau vykdo tai,nes jėga jų rankose.
2 Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia jas,užsimano namų ir atima juos;jie išguja savininką iš jo namųir žmones iš jų paveldo.
3 Todėl taip kalba VIEŠPATS:„Tikėk manimi, rengiu nelaimę šiai giminei;negalėsite ištraukti iš jos savo kaklų.Eidami galvos išdidžiai nekelkite,nes tai bus blogas metas“.
4 Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina,aimanuojama karti rauda ir sakoma:„Mes visiškai nuniokoti! VIEŠPATS perduoda kitiemsmano tautos paveldą,jis atima jį iš manęs!Užgrobėjams mūsų laukus išdalija“.
5 Todėl nebus taukas burtu mestų virvę VIEŠPATIES bendrijoje.
6 „Liaukitės pranašavę, – skelbia jie, –tokių dalykų neturite pranašauti!Gėda mūsų neužklups“.
7 Ar reikėtų taip sakyti, Izraelio namai?Ar VIEŠPATIES kantrybė išseko?Ar tai jo darbai?Ar mano žodžiai nepadeda tam,kas elgiasi teisingai?