1 Mesk savo duoną į vandenis,ir po daugelio dienų ją atrasi.
2 Išdalyk, ką turi, septyniemsar net aštuoniems, nes nežinai,kokia nelaimė gali ištikti žemę.
3 Kai debesys pilni vandens,jie palaisto lietumi žemę;kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę,kur kris,ten jis ir gulės.
4 Kas paiso vėjo, niekada nesės,o kas stebi debesis, niekada nepjaus.
5 Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimasį kaulus motinos įsčiose,taip nežinai,kaip Dievas elgiasi Visatoje.
6 Rytą sėk savo sėklą,iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis,nes niekada nežinai,ar šis, ar anas darbas pasiseks,o gal abu bus sėkmingi.