1 Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis,dar skausmo dienoms neatėjusir dar neatėjus metams,apie kuriuos sakysi: „Man jie nemalonūs!“ –
2 dar neužtemus saulės,mėnulio ir žvaigždžių šviesaiir lietų nešantiems debesims nesugrįžus.
3 Tai dienai atėjus, namų sargai drebėsir galiūnai sukniubs,malėjos liausis malusios, nes jų mažai beliko,o žvelgiantys pro langą matys tamsą,
4 kai durys į gatvę uždaromos,ir girnų garsas tilstelėja,kai paukščio giesmė vis silpnėjair visi dainingi garsai prityla,