7 Atsiveria upės vartai,ir tirpsta iš siaubo rūmai.
8 Jų valdovė varoma į nelaisvę;tarnaitės lydi ją,dejuodamos kaip balandžiaiir mušdamosi krūtinėn.
9 Nuo seniausių laikųNinevė buvo tarsi vandenų tvenkinys.Dabar jie tvinsta.„Sustokite! Sustokite!“ –bet nė vienas negrįžta.
10 „Grobkite sidabrą,grobkite auksą!Lobiams nėra galo!Visokiausių brangenybių gausybė!“
11 Ninevė nusiaubta, nuniokotair sunaikinta!Širdis alpsta, keliai linksta,visų strėnos pakirstos,visų veidai mirtinai išbalę!
12 Kas nutiko liūtų olai,liūtukų urvui,kur būvodavo liūtasbei liūtukaiir nebūdavo kam jų baidyti?
13 Gana pridraskė liūtas savo mažyliamsir prismaugė grobio savo liūtėms;jis pripildė savo olas grobio,savo urvus draskytos mėsos.