19 tu, būdamas didžiai gailestingas,nepalikai jų dykumoje.Debesies stulpas, vedęs juos kelionėje,nepasitraukė nuo jų dieną,nei ugnies stulpas, švietęs naktį jiems kelią,kuriuo turėjo eiti.
20 Savo gerąja dvasia juos apdovanojai,kad jie suprastų;savo manos neatėmei nuo jų burnų,vandens parūpinai troškuliui numalšinti.
21 Keturiasdešimt metų taip palaikei juos dykumoje,kad jie nieko nestokojo;jų drabužiai nenusinešiojonei jų kojos sutino.
22 Tu davei jiems karalystes bei tautasir paskirstei jiems žemę.Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono žemęir Bašano karaliaus Ogo kraštą.
23 Tu padarei jų palikuonis tokius gausiuskaip dangaus žvaigždėsir atvedei juos į kraštą,į kurį buvai įsakęs jų tėvams eiti ir jį paveldėti.
24 Tad palikuonys įžengė ir paveldėjo kraštą:tu nugalėjai jiems krašto gyventojus kanaaniečius,atidavei jiems į rankas kartu su jų karaliais ir tautomis,kad pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.
25 Jie paėmė įtvirtintus miestus ir derlingą žemę,paveldėjo namus, kupinus visokių gėrybių,jau iškastas vandens talpyklas, vynuogynus,alyvmedžių sodus, gausybę vaismedžių.Jie valgė, buvo sotūs, tapo rubuiliai,mėgaudamiesi tavo begaliniu gerumu.