2 Tada Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių, atsistojo ir išpažino savo nuodėmes bei savo protėvių kaltes.
3 Ketvirtadalį dienos stovėdami savo vietose, jie skaitė iš VIEŠPATIES, savo Dievo, Įstatymo knygos, o kitą ketvirtadalį išpažino nuodėmes ir parpuolę kniūbsti šlovino VIEŠPATĮ, savo Dievą.
4 Ant aukštos levitų pakylos stovėjo Jozuė, Binujas, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis bei Kenanis ir skardžiu balsu šaukėsi VIEŠPATIES, savo Dievo.
5 Levitai Jozuė, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija tarė:„Stokitės ir šlovinkite VIEŠPATĮ, savo Dievą,per amžių amžius!Tebūna pašlovintas tavo garbingas vardas,viršijantis visokį palaiminimą ir gyrių!
6 Tu esi VIEŠPATS, tu vienas!Tu padarei dangų,dangaus aukštybes su jų galybėmis,žemę ir visa, kas ant jos,jūras ir visa, kas jose.Tu duodi visiems gyvastį,ir dangaus galybės tave garbina.
7 Tu esi VIEŠPATS Dievas,kuris išsirinko Abromą,išvedė jį iš chaldėjų Ūroir pervardijo jį Abraomu.
8 Radęs jo širdį esant tau ištikimą, sudarei su juo Sandorą,kad duosi jam ir jo palikuonimskanaaniečių, hetitų, amoritų,perizų, jebusiečių ir girgašų kraštą.Savo pažadą tu įvykdei,nes esi teisus.